1990 m. dėl partizanų revoliucijos Tauroslavija buvo izoliuota nuo likusio pasaulio. Nuo tada regionas dešimtmečius buvo užšaldytas, todėl Tauroslavijos ekonomika
buvo sugriauta iki žlugimo slenksčio.
1991 m. nuversto buvusio prezidento Gabrielio Costelo sūnus Antonas Costelo buvo išrinktas Tauroslavijos prezidentu ir žadėjo stabilumą sukūręs „Diktatūrinį“
valdymą ir ekonomikos klestėjimą iš eksportuojamo Tauroslavijos tabako gaminių. Po penkerių metų jis paskelbia „loterijos“ projektą, kuriuo siekiama pavergti darbininkus
tabako laukuose. Kai regiono ginkluotosios pajėgos „Barcov Nacionales de Defensa“ (BND) pradeda rinkti neturtingus piliečius į regiono sostinę „Urkistaną“
1993 m. Carlas Garcia kartu su bendraminčiais planuoja perversmą ir sukuria partizaninį judėjimą „Liberty“, o jų aktyvus pasipriešinimas sulaukia dėmesio
ir paramos iš trečiųjų šalių.
1995 m. Apie „Liberty“ pasipriešinimo judėjimą sužino vietinė žvalgyba ir prasideda jų medžioklė. Keli nariai sulaikomi, dar keli nušaunami ir brutaliai
nužudomai, bet Carlas su kitais partizanais pabėga ir pasitraukia į pogrindį.
1995 m. Buvusiam šnipui bei „Liberty“ ginklų gamintojui Toniui Navigantei, Carlas paprašo susisiekti su kitomis rėžimui bandančiomis pasipriešinti
pajėgomis visoje Tauroslavijoje. Toniui Navigantei suteikiamas generolo laipsnis ir paskiriamas partizanų judėjimo „Liberty“ vadu.
1996 m. Jis užmezga ryšį su vakarais ir paprašo paramos.
1997 m. Suvienijęs prieš „Urkistaną“ nukreiptas pajėgas, vadovaujamas „Liberty“ judėjimo, Tonis susiduria su Antonui Costelo pavaldžia „Barcov“ nacionaline gvardija.
1997 m. Pasipriešinimo pajėgos vienbalsiai paskelbia Carlo Garcia paiešką ir paskiria premiją už naudingą informaciją, tačiau vakarai koordinuoja „Liberty“
veiksmus ir teikia paramą, taip norėdami išplėsti įtakos zoną visame regione, bandant sunaikinti „Barcov“ revoliucines pajėgas.